išvelti

išvelti
1 išvélti, ìšvelia, išvė́lė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvė́lėm kap pirktinį [milą] Kpč.refl. tr. Š, Rtr veliant pasigaminti. 3. tr. KI382 išnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą: Išvélk man susipainiojusią pakulinę giją Klp. Kad suvė́lei raikščius, tai dar̃ ir išvélk Krok. Kiek aš tų [susivėlusių] plaukų išvė́lau [šukuodama galvą], i vis yr i yr Klt. Susivėlė kaltūnas ir niekaip nebegalima išvélti Š. | refl. tr.: Šukeliūtė grebenio va stovi i išsivélk (išsišukuok) galvą Klt.išlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusį: Ka žuvis įsivela į metinį, nė išvelti nebgal Šts. | refl. prk.: Kada tu iš mūs krašto išsivélsi? Rod. 4. tr. kurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuoti: Visą dieną išvė́liau veltenas Š. 5. tr. sutepti, suteršti: Katinas man audeklą išvė́lė kaip velnias Lg. | Deguto? o kokią peklą kursit? Bene kuriai duris išvelti užsimanėt? M.Katil. | refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip veidą išsivė́lei! Ds. Eik, vaikas labai išsivė́lė Lg. [Vaiko] marškinėliai apkibo žiedų kuokeliais ir išsivėlė geltonomis žiedadulkėmis M.Katil. 6. tr. sunkiai išrauti: Žiūrėk, kokį kelmą išvė́lė Str. Liūtas stvėrė beržą glėbin, pavartė i išvėlė su šaknim (ps.) Ml. Išvėliau didelį medį Sv.ištraukti: Tave išvel̃s iš eilios žmonių, t. y. išritins J. | refl. tr.: Anas ir kermošiuj, būdavo, išsivel̃s puodelį iš kešeniaus Sdk. Diedas išsivėlė šukę su mėsa TDrIV296(Prng). 7. tr. iškasti, išrausti: Duobę išvė́lė giliausią Dglš. 8. tr. prk. išmušti, išsukti: Išvė́lė ranką [šautuvo buože] Lp. | refl. tr.: Puoliau ir išsivė́liau koją Kb.išplėšti: Velnias čiupt ir išvėlė akį, ir liko žmogus be akies TDrIV283(Prng). 9. refl. išdykauti, siausti, trintis: Jau menkas tu krutėjas: tik nueini in mergas, išsìveli – tai visas tavo darbas . 10. tr. iškišti: Nešioja išvėlęs liežuvį kap šuva Kb. Atejo išvėlęs liežuvį lig bambos Kb.Btrm, Arm išsproginti, išplėsti (akis): Kur eini išvė́lus akis? Grv. Išvėl[ė] akis lodz šuva dantis Grv. Baisus žmogus, akys išvéltos Str. 11. tr., intr. pasakyti: Išvė́lė išvė́lė, ką turėj[o], pasakė ir nuej[o] Lp.tr. išpeikti: Išvė́liau jam po visų akių [merginą, kad nevestų] Lp. 12. refl. prk. gerai paaugti, atsigauti, pasitaisyti: Buvo netikutė, o dabar kad išsivė́lė Aln. Vis buvo mažas ir mažas, o dabar žiūrėk koks vyras išsivė́lė Ck. Dar tik trylika metų bus, o kokia didelė išsivė́lė Str. Ot vyras išsivė́lęs kap žardas Ad. Išsivėlė ir kiaulaitė Pv. Augo augo, išsivė́lė, va koki – kap šulai [paršeliai] Pv. ^ Išsivėlė kap šuva po metų Užg.
◊ akìs išvélti nustebti: Žiūri, jau net akìs išvė́lė, kad jau padaryta Grv.
káilį (skùdurus) išvélti primušti: Išvė́lė káilį, bus dabar ramesnis Alk. Išvelia jam kailį, ir tas išbėga LTR(Vlkv). Parejo namo, rado neprietelius, kuriem išvėlė gerai kailį ir išvijo, o pats gyveno su trimi panomis laimingai BsPIII332. Kai pagriebęs išvélsiu skùdurus, tai žinosi! Alvt.
\ velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; parvelti; pervelti; pravelti; privelti; razvelti; suvelti; užvelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

См. также в других словарях:

  • apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvelti — 1 atvelti, àtvelia, atvėlė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvėlei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivėlei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivėlė bernas duonos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davelti — 1 ×davelti, dàvelia, davėlė (hibr.) tr. baigti velti: ^ Nugi, buvo toks biškį nedaveltas (ne viso proto) Žl. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgneižėti — tr. išterlioti, išvelti: Ką jūs čia išgneižėjot duoną! (bara vaikus) Škn. gneižėti; išgneižėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvailioti — išvaĩlioti 1. žr. išvelti: ^ Kad tave išvailiot! Vlk. 2. refl. išgulinėti, išsivolioti: Beveik mėnesį po namus išsivaĩliojo, o paskui atsigulė į ligoninę Kair. vailioti; apvailioti; įvailioti; išvailioti; nuvailioti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvelti — 1 nuvelti, nùvelia, nuvėlė 1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivėlę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papaįsivelti — 1 papaįsivelti, papaįsìvelia, papaįsivėlė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivėlę musaitės Dv. velti; apvelti; atvelti; davelti; įvelti; papaįsivelti; išvelti; nuvelti; pavelti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parvelti — 1 parvelti, par̃velia, parvėlė tr. 1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvelsi Skrb. Parvėlau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvėlau Grž. Babutę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavelti — 1 pavelti, pàvelia, pavėlė 1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti. | refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt. 2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau paveltas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervelti — 1 pervelti tr. 1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti. 2. per daug suvelti: Veizėk, neparvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv. 3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pervėlė BzB314. velti; apvelti; atvelt …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»